Skardinskas Vladas Gimė: 1882-10-26
Gimimo vieta: Antalieptės valsčius, Šlapiškių viensėdis
Mirė: 1954-11-14
Mirimo vieta: Marijampolė


Nuo 1905 m. mokydamasis Rygos gimnazijoje ir studijuodamas Rygos politechnikos institute, aktyviai reiškėsi "Vilties" ir "Kanklių" draugijų veikloje, tapo pirmaujančiu aktoriumi ir režisieriumi. 1905-1915 m. Rygoje, Šiauliuose ir Maskvoje buvo spektaklių ir švenčių organizacinio komiteto narys, "Kanklių" dramos kuopos administratorius,dailininkas ir aktorius, suvaidinęs virš
 15 vaidmenų įvairiuose lietuviškuose spektakliuose.

Nuo 1914 m. prasidėjo Vlado Skardinsko inžinierinė veikla. 1914- 1918 m. dirbo kelių inžinieriumi ir ruožo viršininku Archangelske ir Kazanėje, 1918- 1920 m. - Saratove, Volgos vandens kelių viršininku. Su šeima grįžęs į Lietuvą, skiriamas Kauno rajono vandens kelių viršininku, vėliau- Plentų ir vandens kelių valdybos vicedirektoriumi, o 1924-1925 m. - direktoriumi. Būdamas šiose pareigose dalyvavo 1925 IX Kopenhagos ir 1925 X Lugano konferencijose miško plukdymo Nemunu klausimais.

Veikė ateitininkų partijoje, buvo ūkininkų sąjungos atstovas I-ame Seime (1922-1923 m.).

Su J.Linartu organizavo pirmąjį autobusų susisiekimą Kaune ir tarpmiestinį maršrutą Kaunas- Zarasai.

Buvo Lietuvos ugniagesių sąjungos tarybos pirmininkas, kurį laiką 1926 m. ir 1931 m. redagavo žurnalą "Ugniagesys".

1925- 1927 metais buvo vienas iš "Mechaninės akcinės bendrovės" steigėjų.

1927 m. - Lietuvos pramoninkų sąjungos pirmininkas.

1931- 1934 m. padirbėjęs Rusnės vandens kelių rajono viršininku, iki 1940 m. dirbo Kauno Plentų valdybos referentu.

1940- 1951 m. buvo kelių valdybos inžinieriumi Biržuose, Pasvalyje, Marijampolėje.

Apie Vl. Skardinko kultūrinę, visuomeninę veiklą kraštietis Vytautas Indrašius plačiai aprašė knygoje "Aukštaitijos šviesuliai".  1999 m., pp.139- 145.

     Vl.Skardinko šeima.

Su žmona Liudvika Sutkyte (1882- 1961) susilaukė dviejų dukrų (Aldona ir Laimutė) ir sūnaus (Gediminas).
Dukra Aldona Skardinskaite (pagal vyrą- Samuolienė) (1908- 1983).
Dukra Laimutė mirė vaikystėje (1914- 1924).
Sūnus Gediminas (1916- 1943). Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir karo mokyklą, kruvinąsias Lietuvai dienas sutiko būdamas leitenantu, tarnavo vokiečių savisaugos dalinyje Vilniuje. 1942 m. su daliniu išvyko į Rytų frontą ir ten mirė 1943 m. gegužės 23 d. Palaidotas Pankovkos kapinėse, prie plento Pskovas- Novgorodas ["Lietuvos kariuomenės karininkai", 2007. T.VII, p.87].

PASTABA. Visa informacija paimta iš knygos: Vytautas Indrašius. Antalieptės kraštas. II dalis. Vilnius- 2009.
 
 

Antalieptė 2010